EŽIUKAI RŪKE - kelionių mėgėjų grupės puslapis

Kelionių mėgėjų grupės "EŽIUKAI RŪKE" puslapis: Altajus 2001 Altajus (2001.06.21-07.10)
Aprašymas paruoštas: 2005.10.09
Ingrida Prigodina-Lukošienė

Vaizdas į Obyl-o-Juk ežerą prieš kopiant į Obyl-o-Juk perėją

Kelionės ežiukai:
Adomas Urbanavičius
Ingrida Prigodina-Lukošienė
Marius Čepulis
Marius Lukošius
Rasa Rakauskaitė
Reda Iršėnaitė
Sonata Jurėnaitė-Urbanavičienė

Maršruto virvutė:
Vilnius – Maskva – Barnaūlas – Gorno Altajskas – Talduru (Čagan-Uzuno) upės kairysis krantas – Dželo ir Čagan-Uzuno upių santaka – Karagemo perėja – Joldairy ir Karagemo upių santaka – Kamriu ežeras – Karagemo ir Joldary upės santaka – Obyl-Ojuk perėja – Aukštutinės Šavlos ežeras – Žemutinės Šavlos ežeras – Šavlos ir Eštikiol upių santaka – Orojos perėja – Čibitas – Barnaūlas – Maskva – Vilnius

Maršruto aprašymas:
2001 06 21
Kelionės pradžia. Išvykstame traukiniu Vilnius-Maskva 16 val. 52 min. Baltarusijos sieną pravažiavome po 50 minučių, Baltarusijos muitininkai buvo taikūs ir bagažu net nesidomėjo.

2001 06 22
Į Maskvą atvykome 9.30. Pasidėję kuprines “Aerovokzale”, išvažiavome pasidairyti po Maskvą. Maskovoje pavaikščiojome aplink Kremlių, užėjome į „Krista spasitelia“ cerkvę, pasibastę po Arbatą bei užsukome į Zoo muziejų. Pasivaikščioję po Maskvą, grįžome į „aerovokzalą“, o iš ten mikroautobusu nuvažiavome į aerouostą.
22 val. sėdome į lėktuvą.

2001 06 23
Skrydis Maskva-Barnaūlas truko 4 val., nusileidome 6 val. vietos laiku (Lietuvoje tuo metu buvo 1 val. nakties). Vos tik išėjome iš aerouosto, tuoj pat mus apspito vietiniai „dušmanai“ siūlydami mus nuvežti iki Barnaūlo stoties už 250 rublių, tačiau mes jų paslaugomis nepasinaudojome ir į stotį (esančią už 30 km) nuvažiavome maršrutiniu mikroautobusu už 6 rub. žmogui. Dabartinis mūsų tikslas buvo – Gorno Altajskas. Autobusų stotyje mus vėl apspito vežėjai, šį kartą jų siūloma kaina mums buvo tinkama (200 rublių žmogui), autobuso kaina yra panaši – 183 rub. žmogui, tačiau kelionė juo yra ilgesnė. Atstumas Barnaūlas-Gorno Atajskas yra 300 km, kelionė mikroautobusu trunka 4.5 val.
Gorno Altajske iškarto nuėjome pas gelbėtojus (jų adresas: Altajskaja 26-2, Gorno Altajskas). Pas juos suderinome maršrutą ir mums primigtinai buvo įsiūlytas draudimas, kurį mes įsigyjome su sąlyga, kad gausime kažką panašaus į registraciją. Draudimas (5000 dolerių sumai) kainavo 1531 rublių septyniems žmonėms. Taip pat iš gelbėtojų išsikaulijome reikiamo regiono (Čibit-Ortolyk-Šavla) žemėlapį, nors jie prieš tai mus informavo, kad jokių žemėlapių neturi ir juos reikia pirkti parduotuvėje. Mums būnant gelbėtojų būstinėje, prisistatė vairuotojas, kuris pasiūlė mus nuvežti iki Beltyro už 150 dolerių, iki kurio atstumas buvo 500 km. Mums kaina buvo prieinama, todėl pusvalandžio bėgyje sukrovę savo mantą autobusiukan, išvykome kalnų link.
Sutemus, sustojome nakvynei, kažkur laukuose netoli Čagan-Uzuno.

2001 06 24
Pabudome apie 6 val. ir susirinkę daiktus nuvažiavome iki Beltyro. Vairuotojas išlaipinęs mus, paprašė dar 2000 rub. užstato už atvažiavimą mus pasiimti žygio pabaigoje (9 dieną, 9 val.). Žygį pėsčiomis pradėjome, eidami palei upelį, kur po 30 min. kelio radome mažą oazę, tinkančią poilsiui. Nusiprausę, pavalgę ir pailsėję, patraukėme Talduru (Čagan-Uzuno) upės kairiuoju krantu. Sustodavome kas valandą, buvo labai karšta. Augalijos buvo labai mažai, kalnai pliki, apaugę kerpėmis, atrodė oranžiniai. Ėjome visą dieną, nuėjome 17 km tiesiąja. Nakvynei sustojome salytėje suformuotoje tekančių upeliukų (N 49057’61.3“ E87055’80.6“, elev. 2059 m).

2001 06 25
Atsikėlėme 7 val. ryto, išsiprausę ir pavalgę 9 val. patraukėme iš stovyklos. Ėjome Pagal Čagan-Uzano upę. Nuo stovyklavietės paėję vos du km, pasiekėme Dželo ir Čagan-Uzuno upių santaką. Upę perėjome rusų turistų iš Novosibirsko ir Permės ir dviejų 15 m virvių pagalba. Nuo upės lygumų keleliai baigėsi ir prasidėjo kopimas viršun. Eiti buvo nelengva, ilsėdavomės kas 10-15 min., kilome į viršų 200-300 m ir aukščiausia vieta po pirmojo kilimo buvo 2300 metrų. Ties kiekvienu žingsniu atsiverdavo vis gražesnis kalnų vaizdas. Dželos upės pakrantės labai tinkamos poilsiui ir pietums. Papietavę, pradėjome kilti Karagemos perėjos link. Kilome palengva, kas penkias minutes sustodami atgauti kvapą, ir kas 10 min. nusimesdami kuprines. Po dviejų valandų kopimo, buvome 2700 metrų aukštyje.
Apie pusę septynių buvome prie Karagemo perėjos ežeriukų. Ežeriukų vanduo buvo ledinis, vietomis matėsi ledo gabaliukai. Karagemo perėjoje problema yra malkos. Sukrovę laužavietę iš akmenų, prisikapojome daug žemaūgių tujų. Iš jų daugiau dūmų, nei ugnies, tačiau kai aplinkui niekas daugiau neauga, tad ir tujos yra labai gerai.

2001 06 26
Atsikėlėme 6 val. ryto, išsiprausę ir pavalgę 8 val. patraukėme toliau perėjos link. Kelias buvo gan status, eidami palengva, nukirsdami keliuko vingius, 9 val. pasiekėme perėją, kurioje stūkso dvi akmenų krūvos. Perėjos aukštis 2879 metrai (koordinatės N49058’33.0“ E87045’97.1“). Nuo perėjos kelias leidžiasi žemyn, ėjome žydinčiomis ir įvarius kvapus skleidžiančiomis pievomis. Besileisdami beveik statmenu kampu, priėjome Joldo upės intaką, nuo jo kelias iki Joldo upės eina juo intaku. Priėję Joldo upę, persikėlėme į dešinįjį krantą. Kelias tapo sudėtingesnis, teko žingsniuoti per akmenis, sunkiausiai sekėsi eiti Joldairy upės dešiniuoju krantu: smulkūs akmenys, menko judesio paliesti, srūva žemyn upe. Nakvynei vietą pasirinkome Karagemo laukymėje, Joldairy ir Karagemo upių santakoje.

2001 06 27
Žygiuoti pradėjome 9 val. Dienos tikslas – Kamriu ežeras. Pradėjome ėjimą Karagemo upe aukštyn, braunantis per šlapių žemaūgių beržų sąžalyną. Geros vietos perėjimui neradome, todėl kėlėmės į kitą krantą upės salelėmis. Persikėlę patraukėme dešiniuoju Karagemo krantu, kelias buvo siauras, tai kilo, tai leidosi, vedė tai per beržų krūmynus, tai išdegusiu mišku. Einat teko rąstais pereiti vieną upę, po kurios prasidėjo gan status kilimas į mišku apaugusį kalną. Vienu metu buvome pametę keliuką, todėl brovimasis sąžalynais apsunkino ir sulėtino ėjimą. Pusę aštuonių pasiekėme Kamriu ežerą, esantį 2090 m aukštyje. Ežero krantas akmenuotas, dviem palapinėms sunku surasti vietą.

2001 06 28
Poilsio prie Kamriu ežero diena: tinginiavimas, maudynės lediniame vandenyje ir apylinkių tyrinėjimas.

2001 06 29
Apie 11 val. patraukėme atgal prie Karagemo ir Joldary upės santakos, iki kurios nuo Kamriu ežero yra 11 km. Ėjome palei Kamriu upę kalno šlaito keliuku. Ėjimas buvo žymiai greitesnis nei prieš kelias dienas, nes šį kartą keliuko nepametėme ir kelias ėjo žemyn. Persikėlę per upę, pasiekėme jau mums žinomą stovyklavietę, kurioje yra medžiotojų namelis, norintiems pernakvoti.

2001 06 30
9 val. palikę stovyklavietę, patraukėme miško link. Po pusantros valandos pasiekėme Levyj Karagem, jį lengvai perbridome. Toliau ėjome Pravyj Karagem kairiuoju krantu aukštyn. Pamažu kopdami viršun, priėjome labai smarkios srovės upę (kairįjį intaką), kurią perėjome sumestais rąstais. Toliau keliavome tai paupiu, tai kiek aukščiau- slėniu, tai apdegusiu kedrynu. Upė pasidarė negili, per ją perėjome akmenimis. Miškui pasibaigus, prasidėjo krūmynai, upė susiaurėjo, prasidėjo statūs akmenuoti šlaitai. Nakvynei sustojome 17 val., prie ežeriuko, esančio netoli Obyl – Ojuk perėjos. Stovyklavietės aukštis 2355 m. Šiandien nužygiavome 9 km.

2001 07 01
Dienos žygį į Obyl-Ojuko perėją pradėjome apie dešimtą valandą. Nuo stovyklos (N50001’68.1“E87032’86.4“) ėjome turais pažymėtu taku per berželius keružius ir pievas kol priėjome sniegą. Sniegu kilome vorele, susirišę virve, darydami laiptelius. Pakilimas ilgas su keletu pailsėjimu kas 100 m. 14 val. buvome perėjoje, kurios aukštis 3247 m virš jūros lygio (N N50003’07.1“E87030’05.0“). Perėjos ketera siaura, nusileidimas status. Leistis teko lėtai, nes nusileidimas prasideda akmenimis, kurie byra vos tik prisilietus. Staigų akmenuotą nusileidimą pakeitė sniegas, kuriuo mes leidomės ropodami. Stačiausią ir pavojingiausią etapą perėjome 16 val., toliau ėjome akmenimis bei labai slidžiu suledėjusiu sniegu. Apie 19 val. priėjome Aukštutinį Šavlos ežerą (N50004’32.6“E87026’95.8“), prie kurio nakvojome.

2001 07 02
Poilsio diena prie Aukštutinės Šavlos.

2001 07 03
Šios dienos tikslas buvo pasiekti Žemutinės Šavlos ežerą. Takas link jo veda palei ežero pakrantę, per beržiukais paaugusią laukymę. Nuo jos takas šakojasi į dvi dalis: viena veda aukštyn, kita prie pat ežero kranto. Ėjome palei ežerą, ežero pabaigoje takas pradeda kilti tarp aukštų didelių akmenų, kuriais laipioti labai slidu. Priėję ežero pabaigą, atsidūrėme ties dar vienu mažu ežeriuku, nuo kurio prasidėjo sunkiausia dienos žygio dalis per didžiulius slidžius akmenynus. Juos perėję, ėjome link ežero siauru kanjonu. Žemutinės Šavlos ežerą pasiekėme per 3 val., prie jo radome daug stovyklaviečių, nemažai turistų bei labai nedaug malkų.

2001 07 04
Šią dieną judame link Šavlos ir Eštikiol upių santakos. Pajudame 10.10 val. Patraukėme siauru keliuku palei ežerą. Kadangi visą naktį lijo, teko minti pražliugusį keliuko purvyną. Antroje dienos pusėje mūsų keliukas pasuko per mišką, rąstais persikėlę per Eštikiol upę, nuo staiga prapliupusio lietaus bandėme slėptis žemėlapyje pavaizduotoje medžiotojų trobelę, tačiau jos neradome. Teko nakvoti miške ir kurtis didžiulį gaisrininkų laužą. Iš viso šią dieną nužygiavome 11 km.

2001 07 05
Šios dienos kelionę pradėjome 10 val. Ėjome šlapiu takeliu tarp karklų ir beržynų, pakilę aukščiau žygiavome kedrynu. Keliavome Orojos perėjos link, aukštus ir snieguotus Altajaus kalnus pakeitė žalio kalvos. Norėjome kelią kirsti, einant per pelkę, tačiau dėl pliaupiančio lietaus persigalvojome. Perėją (2300) m pasiekėme lengvai, toliau nuo jos leidomės siauru arklių išmindžiotu keliuku. Miškas žolėtas,daug malkų, tačiau tinkamos vietos nakvynei ieškojome link pat vakaro. Šią dieną nuėjome 17 km.

2001 07 06
Poilsio ir daiktų džiovinimo diena.

2001 07 07-07 08
Kadangi iki mašinos atvykimo į Čibitą turėjome dar dvi dienas, tad toli keliauti niekur nesiruošėme. Tik savo stovyklavietę perkėlėme kelis šimtus metrus žemiau, šiek tiek gražesnėje vietoje.

2001 07 09
Šiandien pajudėjome iš stovyklavietės labai anksti 5.10 ir per 3.5 val., įveikėme paskutiniuosiuos 8.5 žygio kilometrus ir 8.50 val. buvome prie tilto per Čiują, kur mūsų laukė vairuotojas. Barnaūle buvome apie 21 val., nakvojome orouoste.

2001 07 10
Apie 7.30 išskridome Pulkovo avialinijų lėktuvu, anksti ryte buvome Maskvoje, o apie penktą valandą traukiniu išvykome į Vilnių.

Svarbi informacija ir patarimai keliaujantiem į Altajų:

Maskvoje geriausia važinėti metro – 5 kartai – 20 rub., (mūsų kelionės metu 1 USD-29,15 rub.), taksistai siūlo į aerouostą nuvežti už 30-40 USD, o galima mikroautubusu, kurio kaina 20 rub. žmogui., nuo „aerovokzalo“ iki aerouosto – 1 val. kelio...

Altajuje sušalusiems ir purviniems galima pasidaryti kalnų „BANIA“: ant upės ar ežero kranto sukraunama akmenų piramidė, po akmenimis sukuriamas laužas ir kaitinami akmenys. Kai jie įkaista, virš akmenų ištempiamas tentas ir padaromas tarsi namukas, kurio centre akmenų piramidė. Tupiama tente šalia akmenų, kol kūnas pradeda prakaituoti, o tada visų greičiu bėgama į vandenį.

Žuvies Altajuje galima sakyti nėra – nei mes, nei rusai turistai jos nepagavo.
Su vietiniais geriau negerti: galit „nepavežti“.
Altajietiškai uodas „TOMONOK“, uodų yra tik žemai esančių upelių drėgnose pakrantėse, viršuje kalnuose jų beveik nėra.
Kiekviena pieva ar kalnas altajiečių papročių turi savo „duchą“. Jam pamaloninti sustatomi akmenys, o jų viduje įtvirtinamas pagalys. Ypatingai daug duchų stovi prie Šavlos ežero.
Altajuje dažnai lyja.......

Nemesk Altajuje kelio dėl abejotino kalnelio, nes, kad ir menkas takelis, bet jis gali būti vienintelis galimas perėjimas...

		Beltiras – maršruto pradžia
		Čibitas – maršruto pabaiga
		Maršrutas
		Nakvynės vieta
		Perėja

Kelionės į Altajų trukmė – 20 dienų.
Kalnų maršruto pėsčiomis – 16 dienų.

Nukeliauta:
pėsčiomis – apie 140 km
automobiliu – apie 1500 km
traukiniu – apie 2000 km
lėktuvu – apie 6000 km

Altajus (2001.06.21-07.10) | Pilnas kelionės dienoraštis | Kelionės kulinarinis puslapis